Varnalėša

Varnalėša (lot. Arctium lappa) yra daugiametis augalas, gerai žinomas dėl savo gydomųjų savybių ir vertingų šaknų. Jos natūraliai auga pievose, pamiškėse, pakelėse bei dirvonuose. Šį augalą nesunku atpažinti – jis turi didelius, šiurkščius lapus ir žiedus, kurie vasaros pabaigoje virsta kabliukais pasidengusiomis sėklomis, lengvai prilimpančiomis prie drabužių ar gyvūnų kailio.

Augimo vietos ir šaknų rinkimas

Varnalėša auga įvairiose dirvose, tačiau labiausiai mėgsta derlingą, drėgną ir purią žemę. Pirmųjų metų varnalėša užaugina galingą šaknį, kuri gali siekti iki 60 cm ilgio. Būtent tokios šaknys yra tinkamiausios naudojimui – antraisiais metais augalas šaknis išnaudoja žydėjimui, todėl jos tampa kietesnės ir mažiau vertingos. Geriausias laikas šaknis kasti yra rudenį, kai augalas sukaupia daugiausiai maistingųjų medžiagų, arba ankstyvą pavasarį, kol nepradėjo augti nauji ūgliai.

Varnalėša. Šaknų nauda

Šaknyse gausu inulino – skaidulų, kurios palaiko sveiką žarnyno mikroflorą ir padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Be to, jose yra eterinių aliejų, gleivių, taninų, mineralinių medžiagų (kalio, magnio, geležies) bei vitaminų. Varnalėšų šaknys pasižymi stipriu valomuoju poveikiu: jos padeda iš organizmo šalinti toksinus, gerina kepenų, inkstų veiklą ir skatina šlapimo išsiskyrimą. Dėl antibakterinių ir priešuždegiminių savybių šaknys vartojamos odos būklei gerinti – mažina aknę, egzemą, seborėją. Jos taip pat stiprina imunitetą, gali padėti mažinti sąnarių skausmus, reguliuoti cholesterolio kiekį ir gerinti medžiagų apykaitą.

Kaip paruošti vartojimui

Varnalėšų šaknis galima vartoti keliais būdais.

• Arbata. Šaknys nuplaunamos, supjaustomos ir išdžiovinamos. Vienam puodeliui užtenka vieno šaukštelio džiovintų šaknų – užplikyti verdančiu vandeniu, palaikyti 10–15 min. Tokia arbata valo organizmą, stiprina imunitetą ir skatina virškinimą.
• Nuoviras. Stipresniam poveikiui šaknis pavirinamos ant silpnos ugnies 5–10 minučių. Toks nuoviras naudojamas ne tik gėrimui, bet ir kaip priemonė odai plauti, plaukams skalauti.
• Milteliai. Išdžiovintos šaknys gali būti sumalamos ir vartojamos kaip prieskonis ar papildas, maišant į košes, kokteilius ar jogurtą.
• Maistui. Kai kuriose šalyse jaunos varnalėšų šaknys vartojamos kaip daržovė – jos verdamos, troškinamos ar kepamos.

arnalėšų sultys dažniausiai spaudžiamos iš jaunų, šviežių šaknų arba kartais ir lapų. Vertingiausios yra pavasarinės sultys, nes tuo metu augalas sukaupęs daugiausiai biologiškai aktyvių medžiagų.

Nauda:

• Padeda valyti kraują ir visą organizmą nuo toksinų.

• Gali pagerinti kepenų bei inkstų veiklą.

• Stiprina imunitetą.

• Liaudies medicinoje vartojamos odos problemoms (spuogams, egzemai, alergijoms) lengvinti.

• Yra duomenų, kad gali padėti reguliuoti cukraus kiekį kraujyje.

Kaip vartoti?

• Dažniausiai geriama nedideliais kiekiais – po 1–2 šaukštelius kelis kartus per dieną.

• Sultys turi gana specifinį, kartoką skonį, todėl jas galima maišyti su medumi, morkų ar obuolių sultimis.

• Reikia vartoti atsargiai – per didelės dozės gali dirginti skrandį.

Kaip pasigaminti namuose:

1. Šviežias, gerai nuplautas varnalėšų šaknis arba lapus sumalti mėsmale ar blenderiu.

2. Masę per marlę išspausti.

3. Sultis laikyti šaldytuve, tačiau jos greitai genda, todėl patartina sunaudoti per kelias dienas.

Dažniau varnalėšos vartojamos kaip arbata ar nuoviras, bet sultys yra dar koncentruotesnė priemonė.

Varnalėšų šaknys – tikras gamtos lobis, turintis daug naudingų medžiagų žmogaus organizmui. Tinkamai surinktos ir paruoštos jos gali tapti natūraliu pagalbininku tiek profilaktikai, tiek įvairių sveikatos sutrikimų lengvinimui.

Daugiau vaistažolių augalų rasite čia.