Cucurbitacinas

Cucurbitacinas – tai biologiškai aktyvus junginys, randamas tam tikruose moliūginių šeimos (Cucurbitaceae) augaluose, įskaitant moliūgus, agurkus, arbūzus ir cukinijas. Ši medžiaga augalams suteikia kartų skonį ir veikia kaip natūralus gynybos mechanizmas prieš kenkėjus.

Cucurbitacino savybės

1. Antiparazitinis poveikis:
   Cucurbitacinas veikia paralyžiuodamas žarnyno parazitus, todėl jie praranda galimybę prisitvirtinti prie žarnyno sienelių ir lengviau pašalinami iš organizmo.
2. Kartumas:
   Cucurbitacinas yra atsakingas už kartų skonį, kurį kartais pastebime, pavyzdžiui, agurkuose ar cukinijose, jei šios daržovės yra pernokę ar augo nepalankiomis sąlygomis.
3. Farmakologinis poveikis:
   Šis junginys taip pat tiriamas dėl kitų galimų naudingų savybių, tokių kaip priešvėžinis, priešuždegiminis ir antivirusinis poveikis.

Nauda sveikatai

• Parazitų šalinimas: Cucurbitacinas veikia kaip natūrali priemonė nuo kirmėlių ir kitų parazitų. Štai kodėl moliūgų sėklos tradiciškai naudojamos žarnyno sveikatai palaikyti.
• Virškinimo sistemos apsauga: Jo kartaus skonio poveikis gali skatinti tulžies išsiskyrimą, kuris yra svarbus virškinimui.

Šaltiniai

Cucurbitacinas daugiausia randamas:

• Moliūgų sėklose (ypač žaliose ir neapdorotose).
• Tam tikruose laukiniuose moliūginiuose augaluose.

Atsargumo priemonės

Didelės cucurbitacino koncentracijos gali būti toksiškos, todėl svarbu neviršyti rekomenduojamų dozių. Per didelis moliūgų sėklų ar kitų šio junginio turinčių produktų vartojimas gali sukelti pykinimą, vėmimą ar skrandžio dirginimą.

Jei cucurbitacinas jus domina kaip natūrali priemonė, būtina laikytis saikingumo ir, esant sveikatos problemoms, pasitarti su gydytoju.

Kaip vartoti moliūgų sėklas nuo kirminų, rasite čia.

Daugiau naudingų straipsnių rasite čia